drėbalas

drė̃balas sm. (1) 1. kas drėbte drebiama: Vis šioks toks drė̃balas (apie nenusisekusį sviestą, uogienę) Slnt. Ką su tuo drė̃balu drabstysi? Kair. ^ Duona kaip drė̃balas (labai minkšta) – nei valgyt nemožna Ps. Žmogus senatvėj sudribęs kaip koks drė̃balas (nebepasivaldo, nebepasijaučia) Jnšk. 2. molis, sumaišytas su šiaudais, tvartui drėbti: Dirbu prie drė̃balo Jnšk. | Jis drė̃balą užėmė drėbti (kokį trobesį iš molio pradėjo statyti) Jnšk. 3. scom. sudribėlis: Ta merga toks drė̃balas, kad savęs nepaneša Lnkv. Oho drė̃balas – tegu bala tokiam ant ledo sudribt! Klov.